Kaip jau pasakojau, man teko galimybė aplankyti Italiją, kur nuvykau į Veneciją. Pirmąją dieną bandžiau surasti pokerį, aplankiau senąjį, didingą Venecijos kazino, kur pokerio nebuvo. Tuomet suradau kitus lošimo namus, kuriuose buvo pokeris ir sužinojau, kad jie rengia turnyrus. Viename iš jų ir sudalyvavau. Finalinis stalas turbo turnyre šįkart buvo pasiektas visai nesunkiai.
Deepstack turnyras
Šeštadienį vakare nuvažiavau į kazino, užsiregistravau į 100 + 20 eurų „Deepstack“ turnyrą. Pradžiai duoda 40 tūkstančių žetonų ir žaidimas vyksta 18 minučių lygiais. Skamba gana neblogai, BET!
Pirmiausiai, nors žadėjo, kad susirinks per 80 žmonių, užsiregistravo viso labo 50. Nors pradinis žetonų skaičius atrodo gana įspūdingai, bet 18 minučių lygiai – yra visiškas blogis, absoliutus turbo. Be to, lygiai kyla geometrine progresija – 50/100, 100/200, 200/400, 400/800, 800/1600 ir t.t. Jokių tarpinių sustojimų, viskas tokiu greičiu, kad už kiekvieną klaidą esi baudžiamas.
Pirmiausiai, labiausiai nepatikęs dalykas. Niekas nekalba angliškai. Jeigu kažkas kažką ir supranta, tai atsako itališkai. Netgi ne visi dalintojai galėjo normaliai paaiškinti angliškai statymų dydžius (iš kitos pusės, išmokau itališkai). Net Lietuvoje kiekvienas dalintojas gali pasakyti sumą angliškai.
Nebuvo jaunų žmonių, tačiau tai yra suprantama. Daug labiau apsimoka žaisti online, nes struktūra kazino yra baisi ir neilgai trukus esi priverstas žaisti loteriją.
Finalinis stalas turbo turnyre
Žaidėjų lygis – kraupus! Pirmą normalesnį žaidėją sutikau prie finalinio stalo. Mačiau tokių cirkų, kokių Lietuvoje negali pamatyti 50 litų vertės turnyre. Visas žaidimas yra tik „limp, limp, limp, limp“ arba „raise, call, call, call…“, arba „raise all in 100BB/50BB“. Tikrai žemas lygis, žmonės žaidžia su bet kokiomis kortomis, nesupranta, kas yra pozicija, kas yra kėlimo dydžiai, kas yra vertės statymai.
Tačiau man žaidimas klostėsi labai neblogai. Nors pačioje pradžioje nepavyko keli dideli blefai, po kurių buvau priverstas laukti kortos, du kartus sėkmingai sužaidžiau su AK, su 45 pagavau eilę ant turn‘o ir išmečiau iš žaidimo KK, o toliau viskas darėsi vis smagiau. Turėjau 2-3 kartus daugiau nei vidurkis, žaidžiau su labai plačiu diapazonu, call‘inau visiems short‘ams ir mano stack‘as labai sėkmingai augo.
Tiesa, kelis kartus pralaimėjau būdamas favoritas 2 stalų stadijoje, o prieš pat finalinį stalą labai šlykščiai su AK pralaimėjau prieš vidutinio dydžio stack‘ą su AJ ir prie finalinio stalo sėdau su 10BB. Sužinojau, kad bus 7 apmokamos vietos, o pirmai vietai – 1500 eurų prizas – visai neblogai.
Laimėjimas
Po kelių dalinimų krito pirmieji žaidėjai ir tapo aišku, kad šiame turnyre laimėsiu pinigų. Išsikėliau sau racionalų tikslą – bent 3-ą vietą ir netrukus pasiekiau lemiamą turnyro momentą. Sustūmiau savo žetonus iš UTG su AKs, gavau atsakymą iš šalia sėdėjusio žaidėjo ir dar atsakė žetonų lyderis. Taigi mano AK varžėsi su 99 ir JJ, tačiau man nieko nepavirto ir aš turnyrą palikau 7-oje vietoje bei laimėjau 120 eurų „grynojo“ pelno.
Šiek tiek apmaudi turnyro pabaiga, tačiau įdomi patirtis. Daugiau pokerio Venecijoje nežaisiu, nebent normalius turnyrus, bet ne turbo loterijas.
O pats įdomiausias dalykas turnyre buvo italas Masimiliano. Tai buvo dėdė, kuris elgėsi ypatingai artistiškai, komentavo kiekvieną sprendimą, bendravo su visais, flirtavo su merginomis, pažindinosi su manimi, klausinėjo apie Lietuvą (bandė kalbėti angliškai), buvo labai linksmas, bet nevengė gamble‘inti. Mes su juo prie vieno stalo sėdėjome nuo 3 stalų stadijos. Jis tris kartus gavo 88 ir tris kartus su jais žaidė iš visų žetonų. Kiekvieną kartą Masimiliano atsistodavo ir visų įmanomų pokerio dievų maldavo sėkmės. Ir, beje, nė karto nepralaimėjo.